Kraujo apytaka 2

  1. AKS reguliavimo barorefleksai:
    • Kai didėja ST, didėja AKS, dirginami baroreceptoriai. Impulsai IX ir X nervų pora sklinda į VC parasimpatinę dalį. Iš jos n. vagus impulsas grįžta į Š ir veikia jos veiklą neigiamai. Kadangi aktyvuoti parasimpatiniai branduoliai, slopinami simpatiniai, mažiau simpatinių impulsų siunčiama į kraujagysles, jose didėja spindis, mažėja AKS. 
    • Kai sumažėja AKS, sumažėja ST (iki normalaus lygio), nedirginami baroreceptoriai, impulsai nebeaktyvina VC parasimpatinių branduolių, vėl padidėja simpatinių branduolių aktyvumas.
    • Barorefleksų savybės:
    • Trunka tik trumpą laiką (pasportavus, padirbus) Jie pripranta prie dirginimo (adaptuojasi).
    • Esant pastoviam AKS padidėjimui nebus aktyvūs.
    • Beveik nedirginami, kai AKS < 60 mmHg
  2. AKS reguliavimo chemorefleksai:
    • Kai AKS nukrenta žemiau kritinės ribos, blogėja organizmo kraujotaka, kaupiasi metabolitai (H+, CO2, O2), jie dirgina chemoreceptorius. Impulsai pasiekia VC simpatinę dalį, aktyvinami simpatiniai branduoliai. Impulsai grįžta į Š simpatiniais nervais, Š veikla veikiama teigiamai. Suaktyvėjus simpatiniams branduoliams, daugiau simpatinių impulsų bus siunčiama į kraujagysles, jos siaurės.
    • Chemorefleksų savybės:
    • Svarbūs, kai AKS sumažėja žemiau kritinės ribos (80mmHg). Šis refleksas padeda atstatyti AKS, kai jis labai žemas.
  3. Poveikis fizinio krūvio metu.
    Po fizinio krūvio kaupiasi rūgštūs metabolitai, padidėja ST, padidėja AKS. Metabolitai plečia kraujagysles vietiškai. Jie yra hierarchiškai viršesni už nervinį reguliavimą. Nedidelė dalis kraujagyslių susiaurėja (kurios turi α receptorių- viršk. sistemos, odos). Fizinio krūvio/streso metu dėl simpatinės NS suaktyvinimo išmetama daugiau adrenalino- taip išplečia dirbančių raum. kraujagysles (per β2 recept.). Sistolinis spaudimas padidėja, diastolinis išlieka lygus arba gali sumažėti.
  4. NS dalių poveikis AKS:
    • Nugaros smegenų šoniniai ragai- SNS branduoliai.
    • Pailgosios smegenys (VC).
    • Pagumburis (dalyvauja , bet tiesiogiai nereguliuoja): priekinėje dalyje – parasimpatinė, o užpakalinėje – simpatinė zona. Svarbus KA prisitaikymui įtampos ir ramybės metu.
    • Smegenėlių įtaka. Dirginant jų vidurinę dalį AKS didėja.
    • Limbinės sistemos įtaka– greičiausiai pritaiko AKS pokyčius aplinkos poveikiui.
    • Smegenų žievės poveikis AKS susijęs su organizmo laukimo, startinėmis reakcijomis, emocijomis, elgsena ir sąlyginiais refleksais.
  5. Svarbiausi ilgalaikiai mechanizmai:
    • Renino-angiotenzino-aldosterono sistema (RAAS)
    • ADH (vazopresinas) Kai padidėja AKS, cirk. kraujo tūris, po 20 min. slopinama ADH sekrecija, išsiskiria daugiau šlapimo, krenta AKS
    • Kai sumažėja AKS, cirk. kraujo tūris, sekretuojama daugiau ADH, pakyla AKS, cirk.kraujo tūris
    • Per V2 receptorius veikia inkstų distalinius ir surenkamuosius kanalėlius, skatina vandens reabsorbciją iš pirminio šlapimo į kraują.
    • Per V1 receptorius veikia kraujagysles, jas sutraukia, padidėja AKS
    • Smegenų, prieširdžių natriureziniai peptidai. Padidėjus AKS tempiami prieširdžiai, kardiocitai išskiria PNaUP. Jo poveikyje padidėja Na+ šalinimas, slopinama RAAS, ADH sekrecija, širdies veikla slopinama, padidėja kraujagyslių spindis, krenta AKS.
    • Esant nedideliam adrenalino padidėjimui (fiz.krūvio, streso metu) per β1 receptorius plečiamos kraujagyslės. Išsigandus per α receptorius kraujagyslės susitraukia.
  6. Pulsas
    • Pulsas- kraujagyslių sienelių bangavimas dėl kraujospūdžio kitimo.
    • Matavimas: palpacijos būdu. Stipininė, miego, smilkinkaulio arterija.
    • Pulso rūšys: arterinis ir veninis.
    • Pulso dažnis- pulso bangų skaičius per 1 minutę. 60-70 tvinksnių/ 1min Per retas pulsas- bradikardija. Per dažnas pulsas- tachikardija. Padidėja dirbant, susijaudinus, pavalgius. Vaikų pulsas dažnesnis, sportininkų- retesnis.
    • Pulso ritmiškumas- tarpai tarp pulso bangų. Jei vienodi tarpai- ritmiškas, jei nevienodi- aritmiškas. Respiracinė aritmija- įkvėpiant padidėja, iškvepiant sumažėja.
    • Pulso dydis (spaudimas)- skirtumas tarp S ir D AKS. 120-70=50
    • Pulso kietumas- jėga, kurią panaudojus, pulsas išnyksta. Kai AKS didėja pulsas kietas ir atvirkščiai.
    • Pulso greitis- pulso bangos augimo greitis. Vertinama pagal sfigmogramą. Greitas pulsas vadinamas aukštu pulsu ir atvirkščiai. Pulso bangos plitimo greitis didesnis nei kraujo srovės greitis. Arterinio pulso kreivė- sfigmograma. Atkarpa AB vadinama anakrotinė (kylančioji kreivės dalis), BCD- katakrotinė (nusileidžiančioji). Dikrotinis pakilimas nusileidžiančiojoje kreivės dalyje. Susidaro, kai sistolės metu iš kairio skilvelio kraujas išmetamas į aortą, užsidaro pusmėnuliniai vožtuvai, bet kraujas turi tendenciją atsitrenkti jau į uždarytus vožtuvus. Atsitrenkimo banga fiksuojama kaip dikrotinis pakilimas. ABC- atitinka sistolę, CD- diastolę
  7. Kapiliarų funkcionavimo reguliavimas.
    • Bendras vagos spindis, lyginant su aorta, yra 700 k. didesnis.
    • Pavieniui nefunkcionuoja- sudaro tinklą.
    • Ramybės metu funkcionuoja 25-35% visų kapiliarų, fiz. krūvio metu- 60%. Jų niekada nebūna veikiančių 100%. Jeigu atsivertų visi kapiliarai, dėl jų didelio spindžio subėgtų viso kūno kraujas, staigiai kristų AKS ir ištiktų kapiliarinis šokas.
    • Daug kapiliarų: širdyje, griaučių raumenyse, liaukose. Mažiau: kauluose, kremzlėse, pood., rieb. sluoksnyje.
    • Reguliavimo ypatumas – nėra raum. skaidulų. Jie turi bazinę membraną ir endotelio sluoksnį. Kapiliarai neturi savo reguliavimo. Funkcionavimą tvarko struktūros, esančios šalia kapiliarų.
    • Kapiliarų tinklas prasideda nuo metarteriolių. Jų sienelėse yra pavienių lyg.raumenų ląstelių. Įeiga į kiekvieną kapiliarą yra užverta lygiųjų raumenų pluošteliu – prekapiliariniu rauku (sfinkteriu)
    • Kai kuriuose organuose (plaučiuose, inkstuose, kepenyse, odoje, galūnėse) yra arterinės veninės anastomozės– tiesioginė jungtis tarp arteriolės ir venulės. Svarbios termoreguliacijai.
    • Prekapiliarinė arteriolė. Svarbus jos tonusas/spindis. Jei arteriolė bus išsiplėtusi, į kapiliarų zoną pasieks didesnis kraujo kiekis. Tačiau k.k. organuose (inkstuose, smegenyse) reguliuojamas kraujo tekėjimas – saugoma nuo skysčių susikaupimo. Pvz.: smegenyse nuo edemų, inkstuose- nuo per didelės šlapimo gamybos.
    • Miogeninė reguliacija- kai padidėja AKS, tempiami arteriolių lygieji raumenys ir arteriolės, priešindamosis siaurėja, todėl kraujo visad priteka vienodas kiekis. Priežastis, kodėl į dirbantį raumenyną atiteka daugiau kraujo- tai metabolitai (humoralinis reguliavimas viršesnis). Arterioles, metarterioles plečia ir prekapiliarinius raukus atpalaiduoja O2 sumažėjimas, CO2, H+ padidėjimas kraujyje.
  8. Audinių skysčio ir limfos susidarymas.
    • Hidrostatinis slėgis įv. kapiliaruose:
    • Didž. rato 30-40mmHg
    • Inkstų 50-60mmHg
    • Plaučių 6-8mmHg (nėra intersticinio skysčio)
    • Kapiliarų f-jas nulemia jų sandara. Palankios sąlygos MA: didesnis paviršiaus plotas, pusiau laidi plona sienelė, lėtas linijinis tekėjimo greitis, pakankamas hidrostatinis slėgis filtracijai.
    • Kapiliarų AKS nustatyti naudojamas terminas, vadinamas Hidrostatiniu slėgiu.
    • Filtraciją skatina dvi jėgos: Kraujospūdis (hidrostatinis sl.) verčia skystąją dalį iš kapiliarų patekti į audinius- 35mmHg Audinių onkotinis slėgis- 5mmHg- nesipriešina hidrostatiniam slėgiui.
    • Filtraciją slopina dvi jėgos: Kraujo onkotinis slėgis (baltymai siekia prisijugnti vandenį)- 25mmHg Audinių skysčių hidrostatinis slėgis- 3mmHg
    • Taigi, arterinėje kapiliaro dalyje filtracinis slėgis lygus (35+5)-(25+3)=12mmHg
    • Kraujui tekant link veninės kapiliaro dalies, nemaža kraujo dalis išsifiltruoja ir hidrostatinis slėgis kapiliare lieka 18mmHg. Taigi, filtracinis slėgis veninėje kapiliaro dalyje lygus (18+5)-(25+3)= -5mmHg. Neigiamas filtracinis slėgis (arba absorbcinis slėgis) – audinių skystis plūsta į kraują.
    • Per parą į audinius prasifiltruoja 20L, veninėje kapiliaro dalyje grįžta 18L. 2L patenka į limfinius kapiliarus ir vėliau- į limfagysles.
    • Mažojo rato kapiliaruose kraujospūdis ~8mmHg. Todėl mažajame rate šie procesai nevyks.
    • Išsifiltravusi plazmos dalis susimaišo su audinių skysčiu. Dalis jos patenka į akluosius limfinius kapiliarus, vėliau į limfagysles, praėjus limfinius mazgus prisipildo limfocitais, virsta limfa.
  9. Limfos sudėtis:
    • Mineralinėmis medžiagomis panaši į kraujo plazmos
    • Mažiau baltymų (bet nuo kepenų nutekančioje limfoje daugiau)
    • Iš žarnų nutekėjančioje limfoje daugiau riebalų
    • Eritrocitų neturėtų būti
    • Limfocitų – 95%
  10. Limfos reikšmė:
    • Vandens ir min. medž. apykaita tarp kraujo ir audinių
    • Baltymų apykaitai- prasifiltravę baltymai iš audinių skysčio grįžta į kraujotaką, o į limfą pereina daugiau vandens
    • Lipidų apykaitai- jie rezorbuojami iš viršk. trakto, po to patenka per limfą į kraują
    • Apsauginė f-ja, pernešami Ak
    • Hemopoetinė f-ja (limfiniai mazgai)
  11. Limfos tekėjimo priežastys:
    • Naujai susidariusi limfa verčia tekėti senąją
    • Skersaruožių raumenų susitraukinėjimas
    • Limfagyslių vožtuvai neleidžia limfai tekėti atgal
    • Limfagyslių judesiai
    • Kvėpavimo judesiai, žarnyno peristaltika
    • Šalimais esančių arterijų pulsavimas
    • Širdies darbo fazės
  12. Vietinės (regioninės) kraujotakos reguliacijos ypatumai.
    Organų ir audinių sugebėjimas reguliuoti aprūpinimą krauju pakitus aktyvumui vadinamas autoreguliacija. Ją užtikrinti naudojami veiksniai: miogeniniai veiksniai, metabolitai, endotelio išskiriami faktoriai.
  13. Skersaruožių griaučių raum. kraujotaka:
    • sudaro apie 40% kūno masės
    • 700–1000 ml (palyginti nedaug su mase)
    • 15–20% MT
    • sunaudoja 30% O2- greitosios skaidulos
    • Bet lėtosios skaidulos vykdo aerobinę oksidaciją ir susitraukusios visą laiką. Todėl jos sunaudoja daugiau O2  (tačiau sudaro mažesnę dalį ir jų kraujotaka 2 kartus mažesnė). Jos turi mioglobino, todėl raumens susitraukimo metu aprūpina O2. Tačiau ilgalaikio susitraukimo metu (10 ir > s) gali pasireikšti išeminis skausmas.
    • Raumenų kraujotaka yra labai kintanti. Fizinio darbo metu: kraujotaka padidėja 20-30 kartų t.y. iki 80–90% MT . O2 poreikis padidėja iki 70–80 kartų Kraujas išmetamas ir iš rezervų
  14. O2 skola
    • Fizinio darbo pradžioje susidaro O2 trūkumas, nes KA ir kvėp. sist. negali staiga patiekti labai daug O2. Dėl to susidaro O2 “skola”: E gaunama anaerobinėmis sąlygomis iš raumenų glikogeno.  
    • Kaupiasi laktatai – jie dirgina chemoreceptorius, dėl to: Širdis ++++ (aktyvėja širdies veikla) per α ir β2 (sutraukia ir plečia kraujagysles, kraujas perskirstomas) MA produktai vietiškai plečia kraujagysles (perskirstomas kraujas) Aktyvinamas kvėpavimo centras
    • Skola grąžinama. Baigus darbą, O2 dar eikvojamas kurį laiką tiek pat, nes naudojamas makroerginiams junginiams atstatyti. Vėliau baigiama skaidyti laktatus. Pasiekiamas ramybės lygis.
  15. Griaučių raum. kraujotakos reguliavimas:
    • Nervinė reguliacija- per simpatines skaidulas. Per α rec. (arterioles ir venules) sutraukia, per β2 (arterioles) plečia (ypač fiz. d. metu).
    • Metabolinis reguliavimas– plečia prekapiliarinius raukus ir arterioles: O2 sumažėjimas, pieno r., H+ , neląstelinio K+, H2CO3, adenozino padidėjimas.
    • Humoralinis plečia arterioles: bradikininas, histaminas, ATF.
    • Adrenalinas per α rec. sutraukia, β2- plečia
    • kraujotakai įtakos turi mechaniniai reiškiniai. Kai raumenys susitraukia, susitraukia ir kraujagyslės– kraujotaka susilpnėja ir atvirkščiai.
Author
laura9632
ID
325868
Card Set
Kraujo apytaka 2
Description
dfnjkmfe
Updated