Kraujo apytaka 1

• Š, kraujagyslės, kraujas, nerviniai ir humoraliniai reguliaciniai mechanizmai.
• Skirstoma į didįjį ir mažąjį kraujo apytakos ratus, į aukšto ir žemo slėgio sistemas.

• Tamprumas, elastingumas
• Palengvina širdies darbą
• Amortizuojami AKS kitimai
• Kraujas teka nenutrūkstamai- dalis kinetinės E sienelėje virsta potencine E, kuri diastolės metu virsta kinetine ir palaiko kraujo tekėjimą.

• Aorta- pati elastingiausia. Gali atremti AKS svyravimus.
• Arteriolės. Smulkėjant arterijoms, mažėja elastinių skaidulų. Lygiuosiuose raumenyse lokalizuoti visi receptoriai, svarbūs kraujotakos reguliacijai. Sudaro tik endotelinių ląstelių sluoksnis. Sienelė plona, pusiau laidi. Čia geriausiai vyksta medžiagų ir dujų mainai.
• Kapiliarai gali būti specifiniai t.t. organuose (kepenų, kaulų čiulpų kapiliarų didesnės poros- didesnis pralaidumas).
• Venulės/venos. Turi mažiau elastinių ir lygiųjų raumenų skaidulų. Veninės kraujagyslėse yra mažas slėgis, bet storesnės sienelės. Kraujo deponavimo vieta.

kraujospūdžio skirtumas (aortoje didžiausias, tuščiosiose venose mažiausias), elastinės skaidulos.

• Venų vožtuvai
• Griaučių raum. veikla. Ypatingai svarbu kojų venose (ilgai stovint blogėja kraujotaka venose, kraujui sunku grįžti į širdį, padidėja AKS kapiliaruose, daugiau skysčių prasifiltruoja į audinių skystį, kojos patinsta)
• Kvėpavimo judesiai. Diafragma įkvepiant ir iškvepiant keičia poziciją. Padidėja krūtinės ląstos tūris (įkvėpus), joje sumažėja spaudimas, taip pat ir kraujospūdis
• Š siurbiamasis poveikis. Sistolės metu nusileidžia pertvara tarp prieširdio ir skilvelio, venose sumažėja spaudimas
• Šalia venų esančių stambių kraujagyslių pulsavimas

• TKTG (tūrio tekėjimo greitis) - tai kraujo tūris, pratekantis per tam tikrą laiko vienetą tam tikra kraujo apytakos sistemos vieta. Įvairiose sistemos vietose Jei per 1 minutę – tai  atitinka MT.
• Linijinis kraujo tekėjimo greitis- atkarpa, kurią kraujas nuteka per tam tikrą laiko vienetą. Skirtingas, priklauso nuo bendro vagos spindžio (atvirkščiai jam proporcingas)- aortoje didžiausias, kapiliaruose mažiausias.

• jėga, kuria kraujas slegia kraujagyslės sienelę.
• Arterinis
• Sistolinis- didžiausias kraujospūdis sistolės metu. 100- 139 mmHg (geriausia 120)
• Diastolinis- mažiausias kraujospūdis diastolės metu. 70- 89 mmHg (geriausia 70)
• Pulsinis spaudimas- skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio
• Vidutinis arterinis kraujospūdis- diastolinis kraujospūdis + trečdalis pulsinio spaudimo
• Veninis

• Hipertenzija- nuolatinis padidėjęs kraujospūdis. Hipotenzija- nuolatinis sumažėjęs kraujospūdis.
• Matuojamas (bent 2 kartus dėl VC tonuso kitimų, žmogaus vertinimo paklaidos, streso):
• Tiesiogiai
• Netiesiogiai: palpaciniu (apčiuopos) būdu – tik sistolinį AKS, auskultaciniu būdu – sistolinį ir diastolinį AKS.

• Dėl KS skirtumo teka arterinis kraujas. Didžiausias KS aortoje, mažiausias tuščiųjų venų žiotyse prieširdžių srityje- dėl to vyksta kryptingas tekėjimas
• KS užtikrina Š darbą. Jei KS sumažės 50%- Š silpnai susitrauks (Franko-Starlingo dėsnis). Jeigu KS nuolat padidėjęs Š raumuo hipertrofuosis (dėl per didelio darbo)
• Pagal KS vertinama Š ir kraujagyslių funkcinė būklė
• Dėl KS vyksta MA tarp kraujo ir audinių
• Dėl KS gaminasi šlapimas

• AKS tiesiogiai priklauso nuo:
• Širdies veiklos. Didėja didėjant sistoliniam tūriui.
• Kraujagyslių tonuso. Didėjant tonusui didėja.
• Kraujagyslių periferinio pasipriešinimo, kuris didėja: Didėjant kraujagyslių ilgiui (ypač nutukusių, nes didesnė vaskuliarizacija riebaliniame audinyje); Didėjant klampumui (hematokritui); Mažėjant kraujagyslių spindžiui
• Cirkuliuojančio kraujo kiekio. Didėjant tūriui didėja.
• Reguliuojami nerviniu ir humoraliniu būdu.
• AKS įtakos turi: (netiesiogiai) Amžius; Lytis; stresas ↑S ir ↑ D; Fizinis krūvis. ↑ S, ↓D arba nekito; Gyvensena, mityba; Genetiniai veiksniai

• AKS reguliavimo mechanizmai skirstomi į nervinius (refleksinius) ir humoralinius, trumpalaikius ir ilgalaikius. Nerviniai refleksai dažniausiai yra trumpalaikiai. Įsijungia po sekundės, bet poveikį praranda dienos bėgyje. Jie tvarko: kraujagyslių spindį, Š susitraukimų dažnį, jėgą. Humoraliniai – ilgalaikiai, tvarko cirkiliuojančio kraujo tūrį.
• AKS reguliavimo bendrybės. Pagrindinės kraujagyslės, reguliuojančios AKS, turi simpatinę įnervaciją. Ramybės metu simpatiniai impulsai palaiko normalų spindį. Į kraujagysles siunčiant žymiai mažiau simpatinių impulsų, jos ne tiek daug susitraukia ir tekantis kraujas jas išplečia. Suaktyvėjus simpatiniams branduoliams, jos susiaurėja.
• Nervinis AKS reguliavimas ═ refleksinis:
• Receptoriai baro- (aortos lanke, miego antyje)- padidėjęs AKS chemo- (miego arterijos, aortos kūneliuose) padidėjus H+, CO2, sumažėjus O2 (AKS padidėjęs)
• Įcentriniai nervai
• Nervinis centras (VC)- SNS, PNS
• Išcentriniai nervai
• Efektoriai (vykdomieji organai): Kraujagyslės (spindis) Širdis (jėga, dažnis)