Širdis 2

• Sistolinis tūris (ST) – tai kraujo kiekis, kurį išstumia skilvelis vieno susitraukimo metu. STDSk═ STKSk ═ 70 ml (dešinio ir kairio skilvelio)
• Maždaug 1/3-1/5 kraujo lieka skilveliuose (rezervinis T): svarbu fizinio darbo metu, padidėjus organizmo poreikiams. ST/Rezerv.T ═ išstūmimo frakcija – svarbus rodiklis kontraktiliškumui vertinti.
• ST priklauso nuo kiek Š prisipildo diastolės metu, sistolės stiprumo.
• Minutinis kraujo tūris (MT) – kraujo kiekis, kurį išstumia skilvelis per minutę.
• MT ═ ST x P     MT ═ 70 x 70 = 4900 ml     ST ir MT kinta veikiant SNS, PNS, turi įtakos žmogaus treniruotumas (fizinio krūvio metu netreniruoto MT didėja iki 15l, treniruoto- iki 20- 30l).

• Š trinksnis. Susitraukdama Š keičia padėtį krūtinės ląstoje: Suapvalėja ir sustandėja; Dėl padidėjusio AKS aortoje pasistumia į priekį; Šiek tiek pasisuka apie savo ašį iš kairės į dešinę ir paliečia krūtinės ląstą. Širdies viršūnės atsitrenkimas į krūtinės ląstos sienelę vadinamas širdies trinksniu. Geriausiai apčiuopiamas 5-tame tarpšonkaulyje. Liesų - gali būti matomas. Trinksnį galima užrašyti – apekskardiograma (mechanokardiograma)
• Š tonai. Kiekvieną Š ciklą lydi tam tikri garsai – tonai, kurie rodo Š vožtuvų ir angų būklę. Buriniai vožtuvai skiria SK nuo P ir nukreipia kraują iš P į SK. Kairiojoje širdyje – dviburis, dešiniojoje – triburis vožtuvas. Pusmėnuliniai – skiria skilvelius nuo didžiųjų kraujagyslių – aortos ir plaučių arterijos. Nukreipia kraują iš SK į šias kraujagysles ir neleidžia kraujui grįžti atgal. Tonai klausomi naudojant fonendoskopą, užrašant ar kt. būdais.
• Sistolinis – ilgesnis, žemesnis. Prasideda skilvelių sistolės metu. Jį lemia įtemptų vožtuvų burių ir sausgyslių siūlų virpėjimas bei Š raumens susitraukimas.
• Diastolinis – trumpesnis, aukštesnis. Jis girdimas dėl pusmėnulinių vožtuvų užsitrenkimo
• Vertinant tonus svarbu jų stiprumas, švarumas, ritmiškumas ir kt. savybės. Tonus galima užrašyti – fonokardiograma. Jei vertinant tonus girdimi ūžesiai, galima įtarti susiaurėjusias Š angas, vožtuvų nepakankamumą.

Registruoja širdies elektrinius reiškinius, kurie registruojami nuo kūno paviršiaus juos sustiprinus. Ant kūno dedami elektrodai. Informuoja apie laidžiosios sistemos ir darbinio raumenyno būklę.

• Širdį veikia autonominės (vegetacinės) NS dalys SNS ir PNS.
• Š įnervuojantys SNS centrai- nugaros smegenyse, Th1-Th3 segmentų pilkosios medž. šoniniuose raguose. Pailgosiose smegenyse yra vazomotorinis centras, kuris stipriai veikia nugaros smegenų centrus. Įnervuoja miokardą ir laidžiąją sistemą. Dažnis gali padidėti nuo 50 net iki 180-250, tūris – 2 (net 3) kartus.
• Š įnervuojantis PNS centras (n.vagus branduolys) išsidėstęs pailgosiose smeg. (vazomotoriniame centre). Iš jo išeina išeinantis nervas klajoklis nervas (n. vagus), jo šakos pasiekia Š ir laidžiąją sistemą: Dešinioji šaka – sinusinį mazgą; Kairioji – AV mazgą (stipresnis poveikis dažniui); Poveikis darbiniams raum. – silpnesnis (labiau P, SK – mažiau). Stipriai dirginant n. vagus Š galima sustabdyti per kelias s. Jei normali – dažnis sumažėja iki 20-40 k/min. Jėga susilpnėja 20-30%
• Simpatiniai nervai širdį veikia:
• Teigiamai chronotropiškai – didina Š susitraukimų dažnį (sinusiniame mazge greičiau susidaro VP)
• Teigiamai inotropiškai – didėja Š miokardo susitraukimo jėga
• Teigiamai batmotropiškai – mažėja jaudrumo slenkstis (didėja jaudrumas)
• Teigiamai dromotropiškai – didėja sujaudinimo plitimo greitis (didėja AV laidumas)
• Parasimpatiniai nervai- atvirkščiai.
• Aferentinė inervacija. Aferentinės (įcentrinės) skaidulos – klajoklio n. sudėtyje.
• Būdinga ir autonominė – intrakardialinė (metasimpatinė) NS (skaidulos po endokardu). Šie neuronai išsidėstę pavieniai arba sudaro sankaupas – ganglijus (mazgus).
• Aukštesnieji Š veikiantys centrai yra: hipotalame, limbinėje sistemoje, žievėje.

• Kardiokardiniai – prasideda ir baigiasi Š. Beinbridžo (apsauginis) refleksas. Pritekėjus daugiau kraujo į širdį, dirginami baroreceptoriai tuščiųjų venų srityse ir dešiniajame P. Impulsas sklinda į pailgųjų smeg. VC, aktyvinami simpatiniai branduoliai. Jaudinimas į Š grįžta simpatiniais nervais ir veikia širdį teigiamai. Vadinamas apsauginiu – saugo Š nuo perkrovimo: kraujas greičiau perskirstomas iš veninės sistemos į arterijas.
• Vazokardinai – prasideda kraujagyslių sistemoje, baigiasi Š
• Padidėjus kraujospūdžiui dirginami baroreceptoriai (tuščiųjų venų žiotyse; aortos lanke, miego antyje). Impulsai sklinda į VC parasimpatinę dalį. Jaudinimas grįžta parasimpatiniais nervais, Š veikiama neigiamai.
• Didėjant H+, CO2, mažėjant O2 dirginami chemoreceptoriai (miego arterijos ar aortos kūneliuose). Impulsai keliauja į VC simpatinę dalį. Į Š impulsas grįžta simpatiniais nervais, Š veikiama teigiamai.
• Ekstrakadinai – prasideda ne kraujotakos sistemoje, baigiasi Š
• Ašnerio – paspaudus akies obuolius – Š slopinama (akyje n.vagus šakelės)
• Golco – sudavus per pilvą – Š slopinama  (saulės rezginyje n.vagus šakelės)

• Hormonai
• Adrenalinas per ß1 receptorius: (+ chronotropiškai (laidž. sist.), + inotropiškai (kardiomiocitus))
• Tiroksinas– didina ląstelių jautrumą adrenalinui (+chronotropiškai)
• Gliukagonas, gliukokortikoidai, angiotenzinas (+inotropiškai)
• Kraujo cheminė sudėtis: O2 sumažėjimas (hipoksemija) ir CO2 padidėjimas (hiperkapnemija) skatina Š veiklą, bet per daug pasikeitus- slopina.
• Kraujo elektrolitai
• Ca 2+ didina susitraukimo jėgą ir dažnį. Hiperkalcemija- aritmija (padidėjęs dažnis), jei stipri- Š gali sustoti sistolėje.
• K+ mažina susitraukimo jėgą ir dažnį. Hiperkalemija- aritmija, jei stipri- Š sustoja diastolėje.
• Na- slopina, bet mažiau.