Medžiagų apykaita II dalis

  1. baltymų normos
    • 0,7–0,8 g/kg kūno svorio suaugusiems
    • Kūdikiams iki metų – 3-3,5 g/kg
    • 50–70 g/parai
    • 12–15% nuo bendro dienos maisto davinio energetinės vertės
    • Gyvuliniai labiau subalansuoti, AR artimesnės sudėties žmogaus organizmui. 50- 60%.
    • Augaliniai.
  2. baltymai
    • Baltymų minimumas – baltymų kiekis, reikalingas užtikrinti azotinei pusiausvyrai (25-35 g/parai)
    • Azotine pusiausvyra (azotinis balansas)- skirtumas tarp azoto, gaunamo su maistu ir pašalinamo iš organizmo.

    • Vartojant tik minimumą neužtikrinamos baltymų atliekamos funkcijos
    • Vidutinis baltymų vartojimas 10-12% (realiai vartojamas)
    • Baltymų optimumas – 12-15%
  3. per mažai baltymų
    gaunama nepakankamai nepakeičiamų AR, formuojasi neigiamas N balansas, pradedami vartoti kraujo plazmos, raumenų baltymai.
  4. per daug baltymų
    baltymų apykaitos produktai kenksmingi, apkraunami inkstai, kepenys.
  5. Maisto baltymų reikšmė
    • : azoto ir nepakeičiamų AR šaltinis,
    • teikia organizmui energiją (1g –4 kcal–badaujant).
    • Maisto baltymai panaudojami statybinei f-jai atlikti. Iš jų gaminasi fermentai, hormonai, mediatoriai, antikūnai, kraujo plazmos baltymai.
  6. Riebalų normos:
    • 0,7–0,8 g/ kg k. sv. suaugusiems
    • 50–70 g/parai
    • 25–30% nuo bendro dienos maisto davinio
    •  
    • Gyvuliniai 2/3 : Augaliniai 1/3 (sergant ar vyresniems 1:1)
  7. riebalų per daug
    didėja kūno svoris, kraujo lipidų kiekis (didėja rizika sirgti ligomis, ypač širdies, kraujagyslių).
  8. riebalų per mažai
    neįsisavinami angliavandeniai, negaunama polinesočiųjų RR.
  9. Riebalų reikšmė
    • polinesočiųjų RR šaltinis,
    • būtini riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) rezorbcijai,
    • svarbi energetinė medžiaga (1g – 9 kcal),
    • susidaro riebalų atsargos (10-20%),
    • skanina maistą,
    • užtikrinamos plastinės f-jos (membranų fosfolipidai, Ch, RR),
    • gaminamos biologiškai veiklios medžiagos (prostaglandinai, steroidiniai hormonai, tulžies rūgštys),
    • yra endogeninio H2O šaltinis (oksiduojantis 100g riebalų susidaro 107g H2O).
  10. Angliavandenių norma:
    • 300-500 g / parai
    • 55-65% dienos davinio energetinės vertės:
    • Polisacharidai (krakmolas, glikogenas)- 60%
    • Mono- ir disacharidai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė, galaktozė) – 30% (arba 10% dienos davinio kaloringumo). Greitai virsta riebalais.
    • Skaidulinės maisto medžiagos (30 g/p): celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, pektinas. Nervirškinami angliavandeniai, gerina peristaltiką, sujungia sunkiuosius metalus, cholesterolio perteklių.
  11. per daug angliavandenių
    Atsargos kaupiamos glikogeno pavidalu (raumenyse, kepenyse), užpildžius- virsta riebalais.
  12. per mažai angliavandenių
    Per mažai: atsargos išnaudojamos, aktyvėja gliukoneogenezė (iš RR, AR, pasigamina daug ketoninių medžiagų).
  13. Angliavandenių reikšmė:
    • Pagrindinis E šaltinis (smegenims- vienintelis, nes neturi glikogeno atsargų)
    • Pigus ir mažai gendantis maistas
    • Lengvai skyla organizme (CO2 ir H2O)-lengva oksidacija, nėra pašalinių metabolitų
    • Taupo baltymus ir riebalus
    • Perteklius virsta riebalais
    • Pasižymi antiketoniniu poveikiu
    • Plastiniams poreikiams (galaktozė, ribozė)
    • Mažina H2O ir mineralinių medžiagų išsiskyrimą
    • Nevirškinami – peristaltikai, įvairių medžiagų šalinimui
  14. h2o reikšmė
    • Per parą turime gauti  apie 1-3 litrus vandens. Toks pat kiekis pašalinamas.
    • Endogeninis- oksiduojantis maisto medžiagoms.
    • H2O- pagrindinis tirpiklis, kuriame vyksta organizmo reakcijos.
    • Prakaitavimas- nejuntamas, svarbus termoreguliacijai.
    • Per mažai: tirštėja kraujas, blogėja jo tekėjimas, sąlygos vykti medžiagų apykaitai (jų įsisavinimui ir šalinimui).
    • ADH veikimas.
  15. gaunamas h2o
    • su skysčiais ir skystu maistu:1200ml
    • su kietu maistu:1000ml
    • endogeninis h2o:300ml
    • iš viso 2500ml
  16. šalinamas h2o
    • su šlapimu:1500ml
    • su išmatomis:100ml
    • su prakaitu:500ml
    • su iškvepiamu oru:400ml
    • iš viso:2500ml
  17. Maisto medžiagų atsargos
    Maisto medžiagos vartojamos iš atsargų, o rezorbuotos iš virškinimo trakto jas nuolat papildo.
  18. angliavandenių atsargos
    • glikogeno pavidalu kepenyse 150- 200g (5-8% masės), raumenyse 300g (1-2% masės).
    • Badaujant užtektų kelioms dienoms, naudojama gliukozė, glikogenas, RR, prasideda gliukoneogenezė.
  19. riebalų atsargos
    • (7-10 kg)
    • Normaliai kūno masei apskaičiuoti – kūno masės indeksas. KMI═svoris (kg)/ ūgis (m2)
    • Normalus kūno svoris 20-25,
    • viršsvoris iki 30,
    • nutukimas >30.
  20. baltymų atsargos
    • Baltymų atsargų nėra.
    • „Rezervas“- kraujo plazmos baltymai, ypač albuminai (sveiko žmogaus 60-80g/l).
    • Badaujant mažėja raumenų, audinių, organų baltymų.
  21. Maisto atsargų reguliavimas:Nervinis
    • kraujyje sumažėjus maisto medžiagų dirginami chemoreceptoriai (kraujagyslėse, įvairuose audiniuose),
    • kyla nervinis impulsas,
    • patenka į pagumburį (limbinės sistemos dalis- kyla neigiamos emocijos),
    • suaktyvinama žievė, kyla motyvacija ieškoti maisto.
  22. Maisto atsargų reguliavimas:humoralinis
    • pagumburyje yra alkio ir sotumo centrai.
    • Polisensoriniai neuronai tiesiogiai junta kraujo cheminę sudėtį.
    • Pvz.: didėja gliukozės kiekis, junta pagumburio priekinės dalies gliukoreceptoriai,
    • aktyvinama PNS, veikiamos kasos beta ląstelės, išskiriamas insulinas, kuris skatina gliukozės virtimą glikogenu ir gliukozės kiekis kraujyje mažėja.
Author
laura9632
ID
319549
Card Set
Medžiagų apykaita II dalis
Description
wertghj
Updated