Medžiagų apykaita II dalis

• 0,7–0,8 g/kg kūno svorio suaugusiems
• Kūdikiams iki metų – 3-3,5 g/kg
• 50–70 g/parai
• 12–15% nuo bendro dienos maisto davinio energetinės vertės
• Gyvuliniai labiau subalansuoti, AR artimesnės sudėties žmogaus organizmui. 50- 60%.
• Augaliniai.

• Baltymų minimumas – baltymų kiekis, reikalingas užtikrinti azotinei pusiausvyrai (25-35 g/parai)
• Azotine pusiausvyra (azotinis balansas)- skirtumas tarp azoto, gaunamo su maistu ir pašalinamo iš organizmo.

• Vartojant tik minimumą neužtikrinamos baltymų atliekamos funkcijos
• Vidutinis baltymų vartojimas 10-12% (realiai vartojamas)
• Baltymų optimumas – 12-15%

gaunama nepakankamai nepakeičiamų AR, formuojasi neigiamas N balansas, pradedami vartoti kraujo plazmos, raumenų baltymai.

baltymų apykaitos produktai kenksmingi, apkraunami inkstai, kepenys.

• : azoto ir nepakeičiamų AR šaltinis,
• teikia organizmui energiją (1g –4 kcal–badaujant).
• Maisto baltymai panaudojami statybinei f-jai atlikti. Iš jų gaminasi fermentai, hormonai, mediatoriai, antikūnai, kraujo plazmos baltymai.

• 0,7–0,8 g/ kg k. sv. suaugusiems
• 50–70 g/parai
• 25–30% nuo bendro dienos maisto davinio
•  
• Gyvuliniai 2/3 : Augaliniai 1/3 (sergant ar vyresniems 1:1)

didėja kūno svoris, kraujo lipidų kiekis (didėja rizika sirgti ligomis, ypač širdies, kraujagyslių).

neįsisavinami angliavandeniai, negaunama polinesočiųjų RR.

• polinesočiųjų RR šaltinis,
• būtini riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) rezorbcijai,
• svarbi energetinė medžiaga (1g – 9 kcal),
• susidaro riebalų atsargos (10-20%),
• skanina maistą,
• užtikrinamos plastinės f-jos (membranų fosfolipidai, Ch, RR),
• gaminamos biologiškai veiklios medžiagos (prostaglandinai, steroidiniai hormonai, tulžies rūgštys),
• yra endogeninio H2O šaltinis (oksiduojantis 100g riebalų susidaro 107g H2O).

• 300-500 g / parai
• 55-65% dienos davinio energetinės vertės:
• Polisacharidai (krakmolas, glikogenas)- 60%
• Mono- ir disacharidai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė, galaktozė) – 30% (arba 10% dienos davinio kaloringumo). Greitai virsta riebalais.
• Skaidulinės maisto medžiagos (30 g/p): celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, pektinas. Nervirškinami angliavandeniai, gerina peristaltiką, sujungia sunkiuosius metalus, cholesterolio perteklių.

Atsargos kaupiamos glikogeno pavidalu (raumenyse, kepenyse), užpildžius- virsta riebalais.

Per mažai: atsargos išnaudojamos, aktyvėja gliukoneogenezė (iš RR, AR, pasigamina daug ketoninių medžiagų).

• Pagrindinis E šaltinis (smegenims- vienintelis, nes neturi glikogeno atsargų)
• Pigus ir mažai gendantis maistas
• Lengvai skyla organizme (CO2 ir H2O)-lengva oksidacija, nėra pašalinių metabolitų
• Taupo baltymus ir riebalus
• Perteklius virsta riebalais
• Pasižymi antiketoniniu poveikiu
• Plastiniams poreikiams (galaktozė, ribozė)
• Mažina H2O ir mineralinių medžiagų išsiskyrimą
• Nevirškinami – peristaltikai, įvairių medžiagų šalinimui

• Per parą turime gauti  apie 1-3 litrus vandens. Toks pat kiekis pašalinamas.
• Endogeninis- oksiduojantis maisto medžiagoms.
• H2O- pagrindinis tirpiklis, kuriame vyksta organizmo reakcijos.
• Prakaitavimas- nejuntamas, svarbus termoreguliacijai.
• Per mažai: tirštėja kraujas, blogėja jo tekėjimas, sąlygos vykti medžiagų apykaitai (jų įsisavinimui ir šalinimui).
• ADH veikimas.

• su skysčiais ir skystu maistu:1200ml
• su kietu maistu:1000ml
• endogeninis h2o:300ml
• iš viso 2500ml

• su šlapimu:1500ml
• su išmatomis:100ml
• su prakaitu:500ml
• su iškvepiamu oru:400ml
• iš viso:2500ml

Maisto medžiagos vartojamos iš atsargų, o rezorbuotos iš virškinimo trakto jas nuolat papildo.

• glikogeno pavidalu kepenyse 150- 200g (5-8% masės), raumenyse 300g (1-2% masės).
• Badaujant užtektų kelioms dienoms, naudojama gliukozė, glikogenas, RR, prasideda gliukoneogenezė.

• (7-10 kg)
• Normaliai kūno masei apskaičiuoti – kūno masės indeksas. KMI═svoris (kg)/ ūgis (m2)
• Normalus kūno svoris 20-25,
• viršsvoris iki 30,
• nutukimas >30.

• Baltymų atsargų nėra.
• „Rezervas“- kraujo plazmos baltymai, ypač albuminai (sveiko žmogaus 60-80g/l).
• Badaujant mažėja raumenų, audinių, organų baltymų.

• kraujyje sumažėjus maisto medžiagų dirginami chemoreceptoriai (kraujagyslėse, įvairuose audiniuose),
• kyla nervinis impulsas,
• patenka į pagumburį (limbinės sistemos dalis- kyla neigiamos emocijos),
• suaktyvinama žievė, kyla motyvacija ieškoti maisto.

• pagumburyje yra alkio ir sotumo centrai.
• Polisensoriniai neuronai tiesiogiai junta kraujo cheminę sudėtį.
• Pvz.: didėja gliukozės kiekis, junta pagumburio priekinės dalies gliukoreceptoriai,
• aktyvinama PNS, veikiamos kasos beta ląstelės, išskiriamas insulinas, kuris skatina gliukozės virtimą glikogenu ir gliukozės kiekis kraujyje mažėja.