Kvėpavimas I dalis

tai nenutrūkstamų procesų visuma, kurių metu vyksta dujų mainai  (O2 ir CO2) tarp organizmo ir aplinkos.

• Dujų apykaita tarp aplinkos ir plaučių alveolių (arba: išorinis kvėpavimas, plaučių ventiliacija)
• Dujų apykaita tarp alveolėse esančio oro ir kraujo, pratekančio plaučių kapiliarais
• Dujų pernaša krauju
• Dujų apykaita tarp kraujo ir audinių
• O2 panaudojimas ląstelėse (audinių kvėpavimas)

organų (nosies ertmė, burna, nosiaryklė, gerklos (antgerklis, balso stygos), trachėja, bronchai, bronchinis medis, alveolės) ir fermentų sistemos

• O2 pernaša į audinius ir CO2 pašalinimas
• Kraujo pH palaikymas
• Apsauginė (makrofagai, atliekantys fagocitinę funkciją; čiaudint, kosint pašalinamos gleivės, svetimkūniai)
• Kraujospūdžio palaikymas (angiotenzinas I virsta angiotenzinu II plaučių kraujotakoje; mažasis kraujo apytakos ratas yra mažo slėgio sistema, esant dideliam kraujospūdžiui dalis kraujo gali būti patalpinta jame)
• Ekskrecinė (šalinami lakūs metabolitai)

plaučiai, kvėpavimo takai, krūtinės ląsta, kvėpavimo raumenys, pleuros ertmė, plaučių elastinės struktūros.

• Įkvėpimo: diafragma, išoriniai tarpšonkauliniai, tarpkremzliniai
• Iškvėpimo: pilvo sienelės, vidiniai tarpšonkauliniai
• Pagalbiniai: kaklo, krūtinės, nugaros, gomurio, veido

pailgųjų smegenų 2 branduolių grupės (įkvepiamieji, iškvepiamieji). Būdinga automatijos savybė: branduolio neuronai patys geba generuoti nervinius impulsus ir siųsti į įkvėpimo raumenis.

įkvėpimas- aktyvus procesas, dalyvauja inspiraciniai neuronai. Krūtinės ląsta didėja 3 kryptimis: sagitaline 1-6 šonkauliai, transversaline 6-10 šonkauliai, vertikalia (labiausiai) nusileidžia diafragmos skliautas. Plaučiai spaudžiami mažiau, slėgis sumažėja, oras plūsta į plaučius. Pleuros ertmės slėgis tampa neigiamesnis (nuo 755 iki 752 arba nuo -5 iki -8). Jei įkvėpimas forsuotas (staigus), dalyvauja pagalbiniai raumenys.

pasyvus procesas, inspiraciniai neuronai nebesiunčia impulsų, raumenys atsipalaiduoja, pleuros ertmės slėgis grįžta nuo -8 iki -5, elastingi plaučiai ir krūtinės ląsta grįžta į pradinę padėtį, slėgis tampa didesnis už atmosferos, oras plūsta iš plaučių.

įsijungia ekspiraciniai neuronai, aktyvus procesas, susitraukia vidiniai tarpšonkauliniai raumenys, traukiami šonkauliai, diafragma labiau pakyla, įsijungia pagalbiniai raumenys (užpakaliniai dantytieji, priekiniai dantytieji ir kiti), tūris sumažėja.

Plaučių audinys labai elastingas. Elastinė plaučių trauka (EPT)- slėgių skirtumas, reikalingas nugalėti plaučių sienelių elastinio audinio pasipriešinimą. Galima išmatuoti: -5-12 mmHg.

krūtinės ląstos kaulai, raumenys, diafragma

• Krūtinės ląstos vidų iškloja pleura, sudaryta iš 2 lapelių:
• pasieninis/ parietalinis iškloja krūtinės ląstos sienelę, diafragmą, tarpuplautį;
• visceralinis/ plaučių krūtinplėvė- kiekvieną plautį atskirai.

tarpas tarp jos lapelių. Fiziologinėmis aplinkybėmis nesusisiekia su aplinka, yra skysčio, nėra oro, labai aktyviai padeda kvėpavimo judesiams. Joje esantis slėgis neigiamas- veikia kaip siurbiamoji jėga, palaiko plaučius išpūstus. Pažeidus bet kurį lapelį- pneumotoroksas, į ertmę patenka oro, plautis subliukšta (nelieka siurbiamosios jėgos, slėgiai susilygina), nebegali dalyvauti kvėpavime.

• krūtininis (aktyviai dalyvauja krūtinės raumenys,
• paviršinis, ne toks efektyvus), pilvinis (diafragma, efektyvesnis),
• mišrus.

oro kiekis kvėpavimo takuose nuo nosies ertmės iki bronchiolių. 120-150 ml. Tiesiogiai nedalyvauja kvėpavime, šiek tiek mažina ventiliaciją. Nauda: oras, eidamas kvėpavimo takais, sušyla iki kūno temperatūros, prisotinamas vandens garais, apvalomas nuo dulkių, gali būti sunaikinamos kai kurios bakterijos.

• Ventiliacija- nuolatinis oro apsikeitimas. Priklauso nuo to, kiek įkvepiama per vieną kartą ir kaip dažnai.
• Plaučių ventiliacijos efektyvumą nusako kvėpavimo gilumas (dydis), kvėpavimo dažnis. Tūrio didinimas ventiliaciją gerina, dažnio didėjimas rodo, kad ventiliacija ne tokia efektyvi. Plaučių ventiliacija priklauso nuo kūno padėties.

oro kiekis, kuris įkvepiamas per 1 min: kvėpavimo tūris x kvėpavimo dažnis, 500ml x 16 ~8l/min, vyrų 4-8l, moterų 3-6l

oro kiekis, patenkantis į plaučius per 1 min: (kvėpavimo tūris- žalingas tarpas) x kvėpavimo dažnis, (500-150) x 16 = 5,6l

Dujų parcialinio (dalinio- kalbama apie vieną iš dujų iš viso dujų mišinio) slėgio apskaičiavimas: O2 parcialinis slėgis alveolių ore760 mm Hg -100 %; X - 13,6 %     X= 760 x 13,6 /100 =  ~ 103 mm Hg

• dujų parcialinio slėgio skirtumas tarp alveolių ir kraujo kapiliarų,
• respiracinė membrana,
• alveolių ventiliacija,
• kapiliarų kraujotakos efektyvumas.

• plona alveolinė-kapiliarinė membrana:
• Alveolių epitelis- išklotas surfaktantu (gliti struktūra, dėl jo alveolės nesubliūkšta, didėja funkcionuojančių alveolių skaičius)
• Kapiliarų endotelis
• Bazinės membranos (0.1–1.5 μ)

• chemiškai sujungtos ir tirpios:
• O2+Hb,
• CO2+Hb,
• CO2 gali būti paverstas kitais junginiais (NaHCO2, KHCO2- bikarbonatai),
• nedidelė dalis dujų gali būti fiziškai ištirpusios.

O2 (20-21%): Hb perneša 98%, 2% ar mažiau fiziškai ištirpusios. CO2: Hb perneša 5%, fiziškai ištirpusios 5%, bikarbonatai- 90%

O2 (10%): Hb perneša 50%, fiziškai ištirpusios 50%. CO2: Hb perneša 25%, bikarbonatai- 70%, fiziškai ištirpusios- 5%

• O2 parcialinis slėgis
• CO2 parcialinis slėgis. CO2 didėjimas blogina Hb jungimąsi su O2, bet gerina disociaciją ir O2 patekimą į audinius
• Kraujo pH (normalus 7,4). Rūgštėjimas gerina disociaciją (fizinis darbas)
• Kraujo temperatūra- įtaka nedidelė
• Difosfogliceratai