PMP

Tai yra paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, išsaugoma nukentėjusio gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi poveikiai.

• nutraukti žalojantį poveikį;
• atstatyti ar kompensuoti gyvybines funkcijas;
• stabilizuoti būklę, kol bus suteikta profesionali med. pagalba
• Išsaugoti gyvybę.
• Neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo komplikacijų.
• Užtikrinti sveikimą.

• Pirmiausia reikia išsiaiškinti bei įvertinti situaciją ir įvertinti nukentėjusiojo būklę. Jei situacija pavojinga sveikatai ar gyvybei, teikti PMP draudžiama.
• Nutraukti žalojančio faktoriaus poveikį ir be reikalo nejudinti.
• PMP pradėti nuo to sužalojimo, kuris pavojingiausias gyvybei.
• Jei yra keli sužeistieji, teikti PMP pradėti tam, kurį galima greičiau išgelbėti.

• neatidėliotini: kvėpavimo sutrikimai, širdies darbo sutrikimai, arterinis kraujavimas.
• skubūs: kraujavimas iš stambių kraujagyslių, atviri kaulų lūžiai.
• galintys laukti: kaulų lūžiai, sumušimai, nestiprus kraujavimas.
• galintys laukti amžinai: tie, kuriems jau negalima padėti

• •aplinkos ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas;
• •stipraus kraujavimo stabdymas, gaivinimas;
• •žaizdų sutvarstymas;
• •įtvėrimas;
• •reikalingos padėties suteikimas;
• •normalios kūno temperatūros palaikymas.

• Pradėti vertinti tik tada, kai įsitikinama savo saugumu ir yra nors nedidelė viltis išgelbėti nukentėjusį. Vertinant reikia kuo mažiau judinti nukentėjusį.
• Būklės vertinimo metu radus gyvybei svarbių funkcijų sutrikimą, tolesnis vertinimas nutraukiamas ir teikiama pagalba. Esant galimybei, įvertinimas pratęsiamas vėliau.
• Jei matomas stiprus kraujavimas, pirmiausia greitai užspaudžiama kraujavimo vietoje, po to eilės tvarka vertinama būklė.
• ********
• Artėjant prie nukentėjusio įvertinti odos spalvą, išoriškai matomus sužeidimus, nukentėjusiojo padėtį.
• sąmonę- klausti, pajudinti ir stebėti, ar reaguoja
• kvėpavimą- užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą
• kraujotaką
• kraujavimą
• šoko požymius
• lūžius
• nudegimus
• galvos sužeidimus

• Greitosios pagalbos stotis
• Ligoninių priėmimo skyriai
• Ligoninių reanimacijos skyriai

•SĄMONĖ •KVĖPAVIMAS •ŠIRDIES VEIKLA

• Tai sunkus, progresuojantis visų organizmo sistemų sutrikimas, kuris be reanimacijos priemonių baigiasi tuo, kad sustoja kvėpavimas ir širdies veikla t.y. mirštama.
• 3 etapai: preagonija, agonija, klinikinė mirtis
• procesas grįžtamas

•Sutrikusi CNS veikla •Hipotonija •Periferinės kraujotakos nepakankamumas •Silpnas pulsas •Paviršinis kvėpavimas

•nėra sąmonės •nėra vyzdžių ir ragenos refleksų •AKS neišmatuojamas •periferinės arterijos nepulsuoja, silpnas pulsas stambių arterijų. •galimas neramumas.

• Savotiškas organizmo funkcinės neveiklos periodas. Konstatuojama kai: •Sustoja kvėpavimas •Nėra kraujotakos •Nėra CNS funkcinės veiklos
• POŽYMIAI: •Nėra sąmonės •Nėra kvėpavimo •Odos spalva •Nėra stambių arterijų pulso •Nėra širdies tonų •Arefleksija •Labai išsiplėtę vyzdžiai (po 30-60 s )

•KLINIKINĖ MIRTIS •BIOLOGINĖ MIRTIS •SOCIALINĖ MIRTIS

•Medžiagų apykaita labai sulėtėjusi •Ją palaiko anaerobinė glikolizė •Visos organizmo ląstelės lieka gyvybingos

•Senka organizmo energijos – glikogeno atsargos. •Visų organizmo audinių ląstelės pakinta negrįžtamai. •Greičiausiai negrįžtamai pakinta smegenų ląstelės 3-4 min.

Jei pavyksta žmogų atgaivinti ir praėjus daugiau laiko, žūsta smegenų žievės ląstelės – dekortikacija.

amžiaus (ilgesnė vaikams), temperatūros Ilgesnė esant žemoms temperatūroms) ir mirties pobūdžio (staigi (ilgesnė) ir lėtinė mirtis)

•ELEMENTARIOJI- ABC •SPECIALIZUOTA - DABCD

• Jeigu žmogus gali kalbėti, kosėti, kilnojasi krūtinės ląsta – praeinamumas geras. 
• Jeigu girdisi silpnas kosulys, cypiantis garsas tarp kosėjimų, sunku įpūsti orą (darant dirbtinį kvėpavimą) – praeinamumas sumažėjęs.
• Jeigu nukentėjęs negali kalbėti, kosėti, kvėpuoti, negalima įpūsti oro – kvėpavimo takai nepraeinami.
• Atvėrimas: sužeistasis paguldomas ant nugaros ir pakeliamas apatinis žandikaulis

• Guldome ant dešinio arba sužeisto šono sužeistąjį,
• priklaupiame iš tos pusės, į kurią versime nukentėjusį,
• pilnai sulenkiame tolimesnę koją per klubo ir kelio sąnarius,
• tolimą ranką delnu į veidą uždedame virš artimesnės ausies, artimesnę sulenkiame per alkūnės sąnarį.
• pataisome po ja esančią ranką. ranka paimame už žasto, kita už sulenktos kojos ir atsargiai paverčiame link savęs,
• pakreipiame galvą truputėlį atgal, kad užtikrintumėm kvėpavimo takų praeinamumą

• Atverti kvėpavimo takus 
• Patikrinti kvėpavimą 3-5 s
• Įpūsti užspaudus nosį, sandariai apžiojus burną, per 1,5-2 s, kad pakiltų krūtinės ląsta. 
• Kūdikiui apžiojama ir burna, ir nosis.

• Atsiklaupiame ant abiejų kelių, per 2 pirštus (krūtinkaulio vidurys) nuo krūtinkaulio apačios link galvos surandame spaudimo tašką, įremiame į jį delno pagrindą, kitą delną dedame virš pirmojo, suneriame ir atlošiame pirštus, rankos pilnai ištiestos ir statmenos krūtinei, nugara tiesi, staigiu fiksuotu judesiu spaudžiame ir atleidžiame vertikaliai žemyn, kad krūtinkaulis pasislinktų 4—5 cm, paspaudžiame 100 kartų/min.
• Kūdikiams darome dviem pirštais apie 4 cm, o vaikams viena ranka apie 5 cm.

• įpūtimų/paspaudimų santykis:2/30
• Tęsiamas, kol atvyksta GMP, atsiranda gyvybės požymių arba gaivintojas išsenka/ kyla grėsmė jo gyvybei.

• Elektrodų padėtys: vienas ties širdies pagrindu, kitas ties širdies viršūne.
• Nesiliesti prie ligonio lovos.

klinikinės mirties ištiktam žmogui reanimacija turi būti tęsiama 10-15 min.

• Stambių kraujagyslių pulsacija
• Cianozės ir blyškumo išnykimas
• Vyzdžių susiaurėjimas ir reakcija į šviesą
• Spontaninis kvėpavimas
• Periferinių kraujagyslių pulsacija